duosena

dúosena sf. (1), dúosenos ind. 1. davimas: Kas yr pieno dúosena? Šts. Dėl dúosenos nereikėjo geresnio, dosnus buvo be galo Šts. | refl.: Ir yr dúosenos linų numušti, mat mirkytiniai linai Šts. 2. smarkus darymas: O dúosena lytaus – apsaugojimelis (saugok Dieve)! Šts. | refl.: Kas buvo dúosenos tošes lupti, kol buvo vasara Šts. 3. refl. dūkimas, šėlimas: O tų vaikų dúosenos po tą kiemą! Vkš. 4. refl. panašumas: Nu akių į dėdę yr dúosenos, o nu eisenos duodas į tėvą [vaikas] Šts.